Kas yra zemes mokestis ir kas ji moka?
Zemes mokestis — tai vietinis mokestis, mokamas valstybes biudzetan per savivaldybes. Ji moka zemes savininkas, nepriklausomai nuo to, ar žemė naudojama, nuomojama ar apleista.
Mokescio pagrindas: Zemes mokestis apskaiciuojamas nuo mokestines vertes, kuria nustato Registru centras masiniu vertinimo metodu. Ši verte paprastai yra zemesne nei rinkos verte.
Mokescio tarifas: Tarifą nustato savivaldybes taryba kasmet. Pagal Zemes mokescio istatyma, tarifas gali buti nuo 0,01 iki 4 proc. nuo mokestines vertes per metus. Kiekviena savivaldybe gali nustatyti skirtingus tarifus skirtingoms paskirties kategorijoms.
Kaip mokama: Mokescio avansa mokate iki geguzes 15 d., antrą dalį — iki rugsèjo 15 d. (arba vienkartiniu mokejimu). Mokescio sumas apskaiciuoja ir mokéjimo pranesimai atsiuncia savivaldybes administracija.
Jei negalite rasti savo mokescio lapelio arba abejojate mokescio suma, kreipkites i savo savivaldybes Finansu ir buhalterines apskaitos skyriu.
Kaip nustatoma mokestine zemes verte?
Mokestine verte — tai valstybes nustatoma zemes verte mokestiniu tikslams. Ji skiriasi nuo rinkos vertes ir nera skirta atspindeti faktines sandoriu kainą.
Nustatymo metodas: Registru centras atlieka masini vertinimą — automatizuotą procesą, kai kiekvienam sklypui priskiriama verte pagal statistinius modelius, remiantis vieta, paskirtimi, plotu ir panasiu sandoriu duomenimis.
Atnaujinimo periodiškumas: Mokestines vertes atnaujinamos periodiśkai — ne kasmet. Tai reiskia, kad gali buti periodo, kai mokestine verte neatspindi dabartines rinkos situacijos.
Ar galima ginčyti mokestinę verte? Taip. Jei manote, kad mokestine jūsų sklypo verte yra neteisingai nustatyta, galite kreiptis i Registru centrą del periverstinimo. Tokiais atvejais dazniausiai reikalingas turto vertintojo parengtas vertinimas, pagristantis kitoka verte.
Skirtumai tarp mokestines ir rinkos vertes detaliau apraskyti Zemes vertinimo vadove.
Kokios yra zemes mokescio lengvatos?
Zemes mokescio lengvatos gali reiksmingai sumazinti mokama suma. Svarbu žinoti, kokios lengvatos taikomos jūsų situacijoje, nes dalis jų nera taikomos automatiskai — reikia pateikti prašyma.
Lengvatos socialinems kategorijoms. Savivaldybes gali nustatyti lengvatas asmenims su negalia, pensinio amziaus gyventojams, daugiavaikèms seimoms ir kitoms socialiai pazeidiamoms grupems. Lengvatos mastas ir salygos skiriasi nuo savivaldybes.
Lengvatos aktyviai naudojamai zemes ukio zemes. Kai kuriose savivaldybese taikoma mokescio lengvata, jei žemė naudojama žemės ūkio tikslams — pvz., nuomojama ukiui arba savininkui pačiam ūkiaujant. Tam paprastai reikia pateikti įrodymą apie faktinį naudojimą.
Lengvatos melioruotai žemei. Savivaldybes gali taikyti papildomu lengvatu melioruotai zemes ukio žemei.
Kas netaikoma lengvatoms: Apleista žemė, nenaudojama žemė ir žemė, kuria naudojama neatitinkant paskirties, paprastai nepretenduoja i lengvatas.
Del konkretaus savivaldybes sprendimu del lengvatu rekomenuojame tiesiogiai kreiptis i savivaldybes administracija arba del konsultacijos susisiekti su mumis.
Kaip deklaruoti zemes mokescio ir nuomos pajamas?
Zemes savininkas gali tureti dvi atskiras mokestines prievoles: zemes mokesti (vietinis mokestis savivaldybei) ir pajamų mokesti (jei gauna nuomos pajamas VMI).
Zemes mokestis. Sio mokescio deklaruoti nereikia pačiam savininkui — savivaldybe pati apskaiciuoja suma ir atsiuncia mokejimo pranesima. Jums belieka moketi laiku.
Nuomos pajamu deklaravimas. Jei nuomojate žemę, gautas pajamas privalote deklaruoti VMI metinèje pajamu deklaracijoje (GPM308 forma). Deklaravimo terminas — iki gegužės 1 d. sekančiais metais. Nemoketes pajamų deklaracijos — galimos baudos.
GPM nuo nuomos pajamu. Nuomos pajamos apmokestinamos GPM. Konkretu tarifą ir galimus atskaitymus rekomenduojame patikrinti su mokescio specialistu arba VMI konsultantu, nes situacija gali skirtis priklausomai nuo pajamu dydzio ir kitų aplinkybiu.
Pardavus žemę. Pardavimo metais gautas pelnas (skirtumas tarp pardavimo ir isigijimo kainos) taip pat deklaruojamas. Jei žemė valdyta ilgiau nei 10 metu — mokestis gali buti netaikomas. Daugiau — Zemes pardavimo vadove.
Kokios yra melioracijos prievoles?
Melioracija — tai zemes sausinimo ir drèkinimo sistema, leidžianti ūkiauti ir drengniose vietovése. Melioracijos sistemų prieziura yra ir teisine, ir finansine prievole.
Kas privalo dalyvauti melioracijos prieziuroje: Visi žemės savininkai, kurių sklypu teritorijoje eina kolektyvinės melioracijos sistemos, privalo dalyvauti jų priežiuroje ir finansavime. Tai apima drenažo vamzdžius, griovius, sliuzus ir kitas sistemas.
Kaip organizuojama melioracijos prieziura: Melioracijos sistemu prieziura organizuojama per melioracijos sistemas naudojanciu žemiu savininku asociacijas arba tiesiogiai per savivaldybes. Savininkai susitaria del kastu dalijimo proporcingai savo sklypams.
Kastai: Reguliari prieziura apima grioviu valymą, drenažo tikrinimą ir smulkias remonto darbus. Didesnè renovacija (pvz., senų drenažo vamzdžių keitimas) gali reikalauti didesnio finansinio indélio. Daliai darbų gali buti prašoma ES subsidijų.
Ka nutinka, jei nevykdote prievoles: Nepristaugintos melioracijos sistemos lemia zemiu užakimą ir drégmès problemas — tai kenkia ne tik jūsų, bet ir kaimyninių sklypų savininkams. Istatyme numatytos atsakomybés priemones uz prievoles nevykdyma.
Jei nežinote, ar jūsų sklypui taikoma melioracijos sistema, kreipkites i NZT skyriu arba savivaldybes zemes ūkio skyrių.